__
Lėtu ir kiek pavargusiu žingsniuku, lydima 10 centimetrų kulniukų kaukšėjimo, įžygiavo į kambarį ir uždarė duris, bei užrakino jas, nors prasmės kaip ir nebuvo. Apžiūrėjo ar kambarėly niekas nepasikeitę, apsidžiaugus neigiamu atsakymu šastelėjo ant lovos, leisdama savo juodiems ir itin švelniems plaukams išsiplaikstyti ant rausvos pagalvėlės. Norėdama pabūti kurį laiką viena, Amanda užmerkė akis ir pabandė susikaupti, mąstydama ką dar galėtų nuveikti apart beprasmio egzistavimo ant savo senutėlaitės lovos medinėmis kojomis.