miss Collins

prieš aštuoniolika metų, nedideliam miestely Nevados valstijoje, į šį mažą pasaulėlį išlindo didelėm rusvai žaliom akim šviesiai rusvų plaukų mergaičiukė. Augo kaip normalus vaikas, neturėjo ji nei ilčių, nei kokio plaukuotuko nereikiamoj vietoj, nei neįprastų sparnų. Skraidyt nemokėjo, o ir į Hogvartsą būdama aštuonerių laiško negavo. Tačiau Ana visada jautė, kad ji kažkuo išskirtinė, kad ji kitokia nei visi. Ir nuo šešioliktą gimtadienį, mergyčką pradėjo naktimis kankinti košmarai. Viskas tarsi apsivertė aukštyn kojom. Burtų lazdelės ir dantukų maišelio niekas jai nedavė, tačiau fėja ji vis dėl to tapo. Į pasaulį pradėjo žiūrėt kitomis akimis, visur sėti gėrį ir taiką. Bet daug kas jos nesuprato, todėl tėvai ją atsiuntė į šitą mokyklą.

miela, draugiška, kovojanti tiek už save, tiek už kitus, gal kiek vaikiška, tačiau stipraus ir užsispyriško charakterio, kartais irzli, nenuspėjama, spontaniška. Pamišus dėl frezijų, ankstyvų rytų, tobulai baltų vestuvių, greičio ir bučinių. Moka piešti ir daryti masažą. Bijo aukščio ir aklinos tamsos.