Takelis

Visa ana tokia be nuotaikos tipeno lėtai takeliu, į viską žiūrėdama niūriu veidu. Dar pagalvojus, kad ana mat labai šlykštaus charakterio, sustojo ir užsirišo batą. Nenorėjo mergina apie tokias mintis galvoti, tad atsisėdo ant takelio, nepajėgdama pakelti savo subinės

Sėda atsisėdusi nužiūrėdama tuščią parkelį ir nesusivaldžiusi pradeda bliauti, mat užėjo mintys apie tėvą, motiną, troškulį ir draugus, galbūt vaikiną, ale galėtu ateiti ir pakelti merginą, apkabinti, kaip va kiti su kitom, bet erginai mažai vilties su tokiu charakteriu

Ateina čia, ir aišku - nujautė, kad čia ras Melissą, prikandusi apatinę lūpą nueina link mergyčkos ir pritūpus prie jos užmeta vieną ranką ant jos pečio. - Rimtai? Taip ir gyveni? Nemanai, kad turi viską pamiršt, ir pradėt naują gyvenimą, be jų? Juk nebūsi tokia visą gyvenima, Mele..-pasako ir pažiūri jai į akis tikėdamasi, kad ir kokia bjauri ji bebūtų, bet supras ją.

krūpteli pajutusi šalia savęs žmogų,-gliūčina mane, ar tu rimtai čia prie manęs?- žinoma, mergina visiškai norėjo atsakyti kitaip, tačiau, principai neleido,-kažkaip keista, kad dar moku bendrauti su žmogumi, nes pastarasias kelias dienas kalbėjausi su gėlių vazonais,- nusišypso dirbtine šypsena ir vėl nutaiso paniurusi veidą,-nemanau, kad tau vertėtu su manimi dabar šnekėtis, nepaisant, kad tu iš mano rasės,-nužiūri ją tokiu šaltu žvilgsniu, dar žinoma spėjusi pagalvoti, kokia vis dėl to kalė pati yra.
Dar pamasčius gal verta pamiršt principus nusivalo savo sportbatį, kuris net nebuvo purvinas.

- Dah.. dabar turėjau sureaguot neigiamai, ir eit lauk nuo Tavęs, jo?-paklausia ir pavarto akis, nes ji aišku irgi nėra iš "geriausių" panikių, bet ji bendraut mėgsta, lygiai taip pat kaip ir varyt moralus. - O kas kaltas, kad su vazonais kalbi? Tik tu pati, gali drąsiai eit pas mane, ar kitus pažystamus ir išsikalbėt, bet kaadangi panelė turi neblogus principus aišku geriau patikės savo paslaptis gelėms, kurios tau turbūt labai padeda,-nusišypso gan pašaipia šypsenėle. - Ne? O ką siūlai pradėt ir man kalbėtis su vazonais? Gal geriau nereikia. Jau geriau atvarysiu moralą tau ir kaip visad bandydama pakelt nuotaiką išsitysiu kur nors į miestą, užsimiršt,-pasako ir trukteli pečiais, kalba tokia atsigavus.

tyloje prabuvusi mergina, įdėmiai klausėsi ką pasakojo Dani, tačiau žinoma, to neparodė,-Nudegsi,-tuomet kilstelėjusi akytes į merginos veiduką šypteli kreiva šypsena,-Tu tikrai nori bendrauti su mergina, kuri yra įgavusi "kalės" reputacija? Mergyt, toli brsi-giliai skęsi,-mirkteli ir pajutusi kaip ale "kietai" pasakė, nusišypso pati sau.
-Kad ir nusivestum, vistiek kitą dieną lyg nepažinosim viena kitos, kaip visad,-pavarto akeles ir persitaiso į kitą pozicija, mat šikna šalt pradėjo,-aš esu bjauri ir pati tą žinau,-prunkšteli,-tačiau, man tai patinka,-susiraukia,-spėju,-dar kelias minutes įsmeigusi akis į akmenėlį nuspiria jį su koja,-tu žinai kodėl, ar ne?-žvilgteli į merginą,-nes tu tokia pat kalė kaip ir aš,-sukikena ir supratusi, kad visas jos pokalbis susijęs su žodžiu KALE, bando sugavoti kitą klyčką

- Aš? Atrodo, kad man rūpi? Tikrai? Šiaip padaryčiau bet ką, kad mane iš čia išmestų, per daug suvaržymų, ir kaikurie žmonės.. Tiesiog nekenčiu šitos vietos,-trukteli pečiais, gal net per daug atvirai kalbėt pradeda, klausosi jos kalbų, apie tai, kokia ji "bloga" ir "bjauri" yra, todėl tiesiog vartydaama akis, tvarkosi plaukus. - Būtinai turim nepažinot? Nepažysti manęs tu. Praeini kaip pro sieną ir ignoruoji kiekvieną kartą, kai stengiuos tau padėt, primesdama bjaurybę. Tokia neesi, tiesiog nori, kad visi galvotų, kad tu tokia.. Kažkur čia..-prideda ranką prie savo širdies,- .. vis dar esi miela ir nerūpestinga mergaitė, kuriai rūpi, ir kuriai švelniai tariant nėra pofik ant visų, ir aš tai žinau, gali man nepūst arabų,-mirkteli jai akele. - Kalė? Aš? Esu tokia tik su tokiais, kurių nemėgstu.. Nu, o čia galima sakyt nemėgstu visų..-pasako ir prukšteli, išmeta šiokią tokią šypsenėlę galiausiai ir pati Melės dėka supratus kokia iš tikro ji yra.

-debilai čia visi,-papurto galvelę ir nusipurto pagalvojusi apie žmones, tiksliau hibridus,-šlykščiausia, kad mes gyvenam bendrabutį, kartu su vilkais,-pasipurto lyg tuoj vems,-kiekviena diena užuodžių jų kailio smarvę, toks jausmas, kad jie maudosi atsiprašant šūdų krūvoj,-sugniaužia kumščius,-o dar kai praeini pro juos, neduok dieve, žodį ištars ar šiaip prisilies, tai jau už savo veiksmus neatsakau,-susiraukia dar stipriau, mat nesupranta mergina kodėl jų taip nekenčia.
- tu turbūt juokauji...?-klausiamu žvilgsniu pažiūri į merginą kai ta prideda ranką kažkur ties savo kairiuoju papu,-aš net nežinojau, kad dar turiu širdį, turbūt taip ji vadinasi ar ne?-prunkšteli,-kiek žinau, vampyrai išvis nebeturi nieko,-papurto galvelę,-nee, nestumiu ant savo rūšies, tačiau negaliu pakęsti fakto, kad reikia siurbti krauja ir man tai patinka,-nusuka akis prisiminus tą nelemtą dieną kai ana dar negimusi "suėdė" savo mamą.
-Tai vat, čia ir logika, aš nekenčiu tavęs, tu manęs, mes abi kalės ir viena ant kitos stumiam, anea?-sukikena,-mes nesam jau tokios skirtingos, visgi turbūt dėlto, kad abi keliavom į vampyrų rasę,-šypteli ir pasitvarkiusi plaukus apsižvalgo, gal kokį sodininką akim užkliūdys, mat pilvas gurkt pradėjo, net vilties atsirado, kad kažką į burną isidėti galės, tačiau, akademijos parke, kaip visada buvo tylu, tik iš kažkur mat graži magiška muzikėlė skambėjo, čia lyg tas pats kas Šakspyro subinėj

- O aš ir angelų nemėgstu.. Ir šiaip tų "geruolių" visų.. Reikia protestuot, prašyt, kad duotų atskirai viską.. - pavarto akis, toliau ten kaip tupikas tupi prie jos. Kaip ji pradeda kalbėt apie tą "bejausmę" ją, sėdi tokiu gryn facepalm'u. - GEEEEEEEEERAI, nebepradedam mažyle..-pavarto akis ir nebeišsikentus atsisėda ir ji ant žemės, kaip arabas kojas sukrižiuoja. - Prigimties nieks nepakeis.. O kraujas yra gerai.. Bent jau mano nuomone,-trukteli pečiais, o ji nieko blogo neturi prieš kraują, ir prieš tai, kad ji tik tai ir valgo.. - Stumam? O ką padarysi, gyvent tai reikia,-sukikena, visiškai nesigailėdama to, ką pasakė, jei tai net atrodė kiek kvaila. - Visi mes panašūs, bandom apsimest bejausmiais, bet kartais šilumos šakėės kaip truksta.. net netokiai savanaudei kaip aš kartais reikia ko nors, prie ko galėčiau prisiglaust..-pasako tokia romantikę primesdama, bet po to ir pati iš savęs nusijuokia, nes įsivaizdavo kaip durnai tai turėjo skaambėt. - Gerai, manau rimtai reikia normaliai pasibūt, bent kartą pamiršt, kad mokausi šitoj skylei, ir normliai paužt.. Nemanai?-paklausia ir išrietus vieną antakį klausiamu žvilgsniu pažiūri į Mel.

-man angelai dar normaliai, bet tų šunų aš negaliu pakęst,-atsidūsta ir išgirdusi merginą kalbant apie kraują krūpteli,-tu nebesvaik, gal ką? Čiulpti kraują, tai visai neafigėnai,-papurto galvelę,-tampu angelu arba demonu, nes jau kelias savaites nei lašo neišsiurbiu,-pasikaso savo iltinius dantukus,-o gyvent reikia, tiesa sakai.. Nesuprantu kaip kiti angelai išgyvena be stumimų,-sukikena tokią nesamone pasakius,-nebesirymuoja man žodžiai, čj reik prie tavęs prisijungt, kad ir kaip principai neleidžia,-susiraukia,-tik jokių meiliškų apsikabinimų ar žodelių,-žvilgteli į ją tokiu rimtu žvilgsniu,-tu vis man dar ne draugė,-sukikena ir vos ne vos atsistojusi jaučia nutirpusias kojeles, o šiknos net nejaučia, tad tik pravalo ranka užpakalį, nuo kurio nubyra maži akmenukai

Eina čia toks atsipūtęs, galvoja ramiai pasivaikščios, šviežias, naujas jis čia. Staiga pamato tokias dvi gražuoles, ir nesikuklindamas prie jų prieina:
-Hey, panos. Aš Daniel. Naujas, šviežut šviežutėlis čia. O jūsų kokie vardukai? - toks maivos, staipos, vaipos prieš panas.

Dar norėjo kažką sakyt Melei, bet prie jų prisistatė tas čiolius gražuolius, atsistojos ir pasivalius rūrą žvilgteli į M, po to kreivu žvilgsniu nužvelgia D. - Aš Danielė...-pasako žiūri į jį keistai. Po to pasuka akis į Melissą. - Žinai, mes jau kaip tik ruošemės eit, tai gal susipažinsim kitą kartą?-paklausia ir išrietus vieną antakį pažiūri į D. - Nes dabar.. Ne laikas ir nevieta megsti naujas pažintis..-pasako ir trukteli pečiais. - Ir nesimaivyk taip.. Jei manai kad tai darydamas MUMS, ar bent MAN įtiksi, tai labai klysti,-pasako ir nusišypso jam pašaipia šypsenėle.

-Ohoho, kokia principinga. Iškart spėju, kad vampyrė, nes vilkų smarvę iš tolo užuodžiu. - nusivaipo. - Na tai jeigu jūs išeinat iš čia aš lieku čia pasedėti. - toks rimtai išrėžia.

- Sveikinu, pavyko, atspėjai..-pasako ir trukteli pečiais, dar paklauso jo kalbų apie principus, bet nereaguoja. - Sekmės tuomet,- pasako ir pažiūriu į užsitranzavusią Mele, pavarto akis, sukrižiuoja rankas ant krutinės ir laukia.

Atsisėda ant šalia esančio suoliuko ir mąsto, kad ta mergina kažkur labai matyta.. Kažkur iš vaikystės. Ir tuomet atsimena jog tai ta pati Danielė su kuria nesutarė jau nuo kūdikystės. O dabar ji pasikeitus, senai jis ją matė.
- ėė, o tu gi ta Danielė su kuria jau nuo pampersų laikų nesutariu! Senai jau tave mačiau.- nusivaipo. - Nesitikėjau, kad ir tu čia mokysies.

Kaip jis pradeda kalbėt, apie tai, kad jie pažystami nuo pampersų laikų galiausiai atgamina kas per daiktas ji yra, po to pavarto akis, nes atsimena, kad čia tas pats, kur jos barbių galvas raudavo, tas pats kur jai plaukus kuokštais karpydavo, ir tas kur jos vaikų tėvas budavo, kaip namų žaisdavo. - OO.. Corbinų vaikas..-pasako su pašaipia gaidele, šypteli tokia kalės šypsena.. - O aš tikėjaus pabėgt nuo senų pažystamų čia atvažiavus,-pasako ir pavarto akis, suka plaukų sruogą tarp pirštų.

-Hmm.. O kažin kas čia nesitikėjo pabėgt nuo tų visų pampersų draugų ? Ypač tokių kaip tu. - pavarto akis. -Jau buvau apie tave užmiršęs. Senai tu čia?

- Uoj, uoj tik nereikia.. Džiaukis kad automobilio TIKIUOSI neturi, nes su juo atsitiktų tas pats, kas atsitiko su tavo visom mašinėlėm, geraii?-pasako ir prisimena kaip visas dureles, ratus išlaužydavo, akmenim tuos modeliukus apmėtydavo ir pati sau viduje nusijuokia. - Aš net nesitikėjau ir prisimint.. Jo.. Senokai.. O tu?-paklausia išriečia antakį.

-Jau gali verkt, nebus ko laužyt,- sako taip pašaipiai. - O pati dar turi barbių, kurios nori likti be galvų? - vaiposi. - Aš čia nesenai. Kątik atvažiavau. O tu žiūriu nepasikeitus, ta pati principinga, isterikė, prietranka Danielė.- žiūri į ją tokiu poker feisu.

- Lelėm senai nebežaidžiu, mažyli..-pasako ir pavarto akutes visiškai nedraugiškai. - O tu žiūriu irgi, toks pat šiknalindys, savimyla, bet vistiek savas pacanas Danielis,-pasako ir nusišypso jam gan draugiškai. Nors viduje aišku vyrė kai kas kito. Su mielu noru galvą nunešus jam būtų.

-Uoj uoj uoj, gerai, kad tu didelė. Kiek tau dabar penkeri metukai? - nusivaipo ir pradeda juoktis. Atsimena jis tuos visus išsidirbinėjimus kartu, ir mano jog visdėlto, tai buvo faina ir linksma. - Bet žinai, aš manau jog visa tai buvo linksma. Net dabar prisiminus ima juokas, kai aš nuroviau tavo lėlei galvą o tu už tai sulaužei mano naujas mašinytes,- šypsos ir tada pratrūksta juoktis.

- Keturi,-sarkastiškai atsako ir nusijuokia. - Viena lelytė, o mašinos kentėjo visa nauja kolekcija.. Tokia jau aš.. Ir dabar nepasikeičiau, likau tokia pati tūpa merga,-nusijuokia.

- Va va.. O ar kartais ne po tos naujos mašinyčių kolekcijos buvo padailinti tavo plaukai? - pakilnoja antakius ir nusijuokia. - Ai tu visada buvai nevykelė,- nusivaipo. - Nors šiaip abu tokie buvom. - juokias. - Nu susiradai sau vaikinuką? Manau, kad ne. Sunku susirasti vaikiną su tokiu charakteriu ane?- rodo liežuvį.

- Gerrai, jai atėjai paerzint sveikinu - tau pavyko, dabar gali baigt..-pasako ir pavarto akutes, o dar išgirdus kalbas apie vaikinus vapšė įniršta. - Cmoon.. o Tu turbūt keiti panas kaip kojnes, nes tokiam kaip tu tikriausiai nelengva užsibūt su viena, taip?-pasako ir šypseli eilinį kart kalės šypsena.