Ashley's

TAU IŠĖJO-suklykia ir pradeda šokinėt kaip maža mergaitė.(maža mergaitė brrrr...)

- Pošimts vienaragių, nerėk taip garsiai! - užsikemša ausis, šiek tiek lukteli, patraukia pirštus ir atsimerkia. - O ką, man tikrai buvo pavykę? - stebisi ir dar apsižvalgo, kad ką pamatytų, bet nieko jau nemato.

-Uj sorriuka.-droviai nusiisypso-žiūrėk!-atsitūpusi pabaladoja nagu į šlapias grindis-tau pavyko!!tik jų nesugražinai atgal.-nusisypso ir vistiek ja apkabina.

- Nieko tokio. - nusijuokia. - Tai ką aš čia buvau padariusi, kad net grindys šlapios liko? Ir ką reiškia sugrąžinti at... ai tiek to, manau, kad magija ne man. - nusišypso ir į apkabinimą taip pat atsako dar stipresniu apkabinimu.

-Ej tai palauk,tu perskaitysi sia knyga ir viska suprasi!-nusisypso-ka dar galetume paveikt?-pasisukioja ant kulno ir nusisypso.

Vis dar sėdėdama susimąsto, pasukioja plaukų sruogą ir vis dar sukiodama sruogą sako:
- Na aš tai kaip ir sakiau, siūlyčiau kažkur nueiti, pasidaryti po apylinkes ar dar kažkur. - šypteli. - Bet žinoma jei dar turi pasiūlymų ką nuveikti čia, galime likti. - šypsosi.

-Tai tada palauk as persirengsiu ir galesim eit kur nors tik neisivaizduoju kur.-nusijuokia ir pribegusi prie spintos ima raustis joje.

Prieina prie spintos, žvilgčioja į vidų, kokių gi ten rūbų yra ir sako:
- Na aš kažkaip siūlyčiau tau pernelyg nesipuošti, nebent tu įsivaizduoji kad mes einame bernų kabinti. - nusijuokia. - Ir tiesą sakant net nežinau kur čia būtų geriau nueiti... kur norėtum? - nusišypso.

susirinkusi rubus nubega uz sirmos ir
persirengusi:
pasisukioja pries Erica-na manau cia ne per daug issipuosiau-pasiziuri i save veidrodyje-by the way as nelabai megstu viesuma tai kur galetume nueit kur zmoniu maziau-paklausia ir nusisypso.

Pakelia akis, keistai pažiūri, tada apeina aplink Ashley vis dar nenuleisdama akių nuo jos aprangos įdėmiai apžiūrinėdama, tada sustoja priešais ją, dar kartą apžiūri jos aprangą ir sako:
- Manau pats tas pasivaikščiojimui po... mišką! - šūkteli. - Ką manai?

-jega jega jega!-sucypia,suploja ir biske pasokineja-o tau nereikia iki tavo kambario?ka man dar pasiimti?-paziuri tokiu zvilgsniu lyg pirma karta eitu i lauka.

Keistai žvilgteli savo grėsmingu žvilgsniu bet tuoj pat nusišypso:
- Na ne, man tikrai nereikia, lyg ir turiu viską. O ir šiaip, ko tame miške gali prireikti? Juk einu su ragana, o tu eini su vilkolake. - nusijuokia. - Bet ko tikrai reikia nepamiršti pasiimti, tai atidumo. Juk žinai, kad negalime būti pričiuptos mokytojų, ar ne? - šypteli.

-o taip sita zinau-pagalvoja kas butu jei mokytojai jas pagautu-tai gal lekiam tada?-parodo link duru nuvijusi tas blogas mintis salin.

- Patikėk, tada tikrai būtų ne pyragai. - išsprogdina akis ir nusišypso, dar patikrindama savo kelnių kišenes, ar kartais ko nepametė. - Gerai, jau galime eiti. - atidaro duris laukdama Ash.

iseina ir koridoriuje palaukiia kol iseis Erica.

Atrakinusi duris greitai įžengia į vidų ir puola prie knygų lentynos ieškoti juodos knygos. Gana susinervinusi randa knygą ir sako:
- Na, tai ką man dabar daryti? Perskaityti kažką ar tau duoti?

Erica neik vandens.tik stikline paduok as pati galiu-kai jai paduoda stikline ji letai sumakaluoja pirstais ir stikline greitai prisipildo vandens.

Atsisėda šalia jos,gal ko nors dar reikia?- Susirūpinusiu žvilgsniu žiūri į ją.

kazkur ties 50psl turetu but info apie tokius nesveikus skausmus ir vizijas.paskaiityk garsiai.-uzsimerkia ir atsigula ant lovos skausmo perkreiptu veidu.paima Adrian ranka,

Atsiverčia knygos penkiasdešimtą puslapį ir garsiai skaito. Jau perskaičiusi atsisuka į Ashley ir klausiamu žvilgsniu dėbteli, bet vėliau paklausia:
- Ką dabar turėčiau daryti?

Atsigula kartu su ja ir žiūri ką Erica daro.

*Galit bšk manęs palaukt? Aš šunį 10 min pavedžiosiu ir grįšiu,ok? :/ )

isklausiusi viska letai pakartoja sias eilutes-toki galvos skausmai reiskia kad matysi vizija kurioje ivyks nelaime.noriu kad judu saugotumetes.nesipykit prasau.nenoriu kad ta vizija tikrai butu.-atsimerkusi paziuri klausiamu zvilgsniu i abu.

Išklausiusi Ashley žodžius sutrinka ir keistai žvilgteli į Adrian, tada ištaria:
- Tu tik nepergyvenk, viskas bus gerai.

aciu uz sita jusu rupinimasi manim-paziuri i A ir E.-gal kanors pakalbekim?man galva praeitu gal?-siaip netaip nusisypso.

Atsisėda ant lovos krašto ir pažvelgia į Ash:
- Žinoma, mes galime pasikalbėti. - šypteli.